Per dieną mes įkvepiame ir iškvepiame maždaug 22 000 kartų. Šio proceso metu mes įkvepiame apytiksliai 15 kg oro, o tai yra žymiai daugiau nei kasdien suvartojamo maisto ir vandens. Paprasčiausias būdas kvėptelėti gryno oro - atverti langą. Tačiau, turint galvoje šiandieninį oro užterštumą, atviri langai greitai liks praeityje. Dėl energetinės krizės vis daugiau dėmesio skiriama patalpų izoliavimui. Tačiau tokiu būdu susidaro priešingas efektas - žmonės izoliuojami nuo aplinkos, atsiduria uždarose patalpose, kur praleidžia (miesto sąlygomis) beveik 90% savo laiko. Nors tabako ir miesto gatvių dūmai yra pati matomiausia oro teršalų forma, deja, šiuolaikiniuose elektriniais aparatais apstatytose įstaigose ji nevienintelė. Orui nelaidžios, modernios namų konstrukcijos, apdailos medžiagos sulaiko ne tik šilumą, bet ir žalingas dujas, cheminius ir biologinius garus. Uždarų patalpų teršėjais gali būti ir kopijavimo aparatai, išskiriantys kenksmingą ozoną, ir baldai, iš kurių išsiskiria formaldehidų garai, įvairūs mikroorganizmai, pelėsių ir grybelių sporos ir t.t.

Daugelis teršėjų yra bekvapiai ir nematomi, kaupiasi skirtingose vietose. Tradicinė ventiliacija ir vėdinimas oro teršalus pašalina tik iš dalies ir jų koncentracija patalpose gali susidaryti 100 kartų didesnė nei lauke. Tai gali sukelti "sergančio pastato" sindromą. Atsiranda galvos skausmai, alergijos, net gi astmos požymiai, kiti negalavimai bei sveikatos sutrikimai.